Taigi, tu Lietuvoje. Pirmieji cepelinai išgyventi, mandagų „ačiū“ jau pavyksta sumurmėti, o faktas, kad žmonės autobusuose tikrai tokie tylūs, nebestebina. Bet kultūrinė vingrybė, kurios galbūt Lietuvoje nesitikėjai: lietuviai yra svetingi ir puikūs šeimininkai.
Jie gal ir nerengia vakarėlių su šokių aikštele virtuvėje, bet jei lietuvis tave pasikviečia į svečius — pasiruošk jaukiam, angliavandeniais prisodrintam vakarui, kuris sušildys tavo Erasmus širdį. Be blizgučių, be chaoso — tik kava, tortas ir netikėtai šilti pokalbiai.
Panagrinėkime „ėjimo į svečius“ magiją ir kodėl lietuvių socialinis gyvenimas yra toks pat jaukus, kaip vilnonės kojinės sausį.
Visų pirma – kas ant stalo?
Kai lankaisi pas ką nors Lietuvoje, vienas dalykas tampa aiškus akimirksniu: šitie žmonės RIMTAI žiūri į užkandžių pateikimą. Jokio vienišo sausainių pakelio ant stalo čia nerasite.
Tipinis vaišių rinkinys:
Kava: Visada. Net 20:00 vakare. Kava be kofeino? Nejuokinkit.
Arbata: Jei sakai „aš ne kavos žmogus“ (stengsimės nesmerkti).
Tortas arba saldumynai: Pirktiniai ar naminiai — nesvarbu. Jei naminis, šeimininkas garantuotai pasakys „ai, nieko ypatingo…“, bet stebės tave kaip sakalas, kai ragausi pirmą kąsnį.
Sumuštiniai: Duona su kumpiu, sūriu, agurku, krapais, o jei šeimininkas pasistengė – gal net silke.
Vaisių dubuo: Visada yra. Retai valgomas. Tai – daugiau dėl atmosferos.
Štai mano mamos 3 kilogramų tinginys, kai laukia mūsų šeimos. (Įprastai tokie skanėstai sveria 700–800 g, daugiausiai kilogramą. Bet ne mano mamos namuose.)
Pro patarimas: Valgyk viską. Arba bent jau apsimesk. Atsisakyti maisto čia – tarsi atstumti patį žmogų, ne tik kalorijas.
„Eiti į svečius“ – tai menas
Lietuvoje apsilankymas pas ką nors – ne spontaniškas reikalas. Tai ne „ėjau pro šalį, tai užsukau“ kultūra. Čia reikia suplanuoti, susirašyti žinutėmis bent keletą kartų ir patvirtinti dieną prieš.
Svarbiausi punktai:
Nepasirodai be kvietimo. Niekada. Net jei gyveni šalia.
Jei pakvietė – neateik per anksti. Laiku – gerai. Penkios minutės vėlavimo – idealu. Dvidešimt minučių anksčiau? Tu pabaisa.
Svečiai visada kažką atsineša. Pyragą, gėlių, bent jau šokoladą. Bonus taškai, jei įpakuota.
Ir taip — tai galioja net susitikimams kavai. Tu atsineši nuotaiką ir pyragą.
Palik batus prie durų, Pelene
Tas nejaukus momentas, kai nežinai, ar nusiimti batus svečiuose? Lietuvoje – čia net ne klausimas.
100 % – taip, nusiimi batus.
Dauguma namų turi slaptą „svečių šlepečių“ stalčių prie durų. Gali tekti avėti senamadiškas pūkuotas šliures. Susitaikyk.
Išlikimo patarimas: Visada dėvėk padorias kojines.
Laisvi vs. oficialūs apsilankymai
Ne visi susitikimai vienodi – ir lietuviai subtiliai tai parodo.
1. Laisvas vizitas – „užbėgam paplepėti“ tipas
Dažniausiai su artimais draugais ar šeima
Kava, užkandžiai, kartais serialas
Gali padėti serviruoti stalą. Tu jau beveik šeima.
2. Oficiali viešnagė – t.y. „susipažįstam su teta“
Daugiau maisto, daugiau dėmesio
Reikia šiek tiek pasipuošti. Bent jau be naminio džemperio.
Gėlės ar vynas – privaloma
Gali būti mandagiai apklaustas apie mokslus, santykius ir kada planuoji vykti į Druskininkus (nes kažkas VISADA rekomenduoja Druskininkus)
Ką atsinešti?
Paprasta atmintinė:
| Proga | Geriausia dovana |
|---|---|
| Pirmas apsilankymas | Gėlės arba pyragas |
| Gimtadienis | Vynas + gėlės |
| Laisvas vizitas | Saldainiai, sausainiai arba kažkas naminio. Jei per pietus – gali būti pica |
| Vizitas pas tėvus | Bet kas, bet naminiai gardumynai – topas |
Venk: Lyginių skaičių gėlių, chrizantemų (nes jos reiškia laidotuves), ir sakyti „ai, nieko neatsinešiau“ — čia taip nedaroma.
Tai – apie ryšį, ne pasirodymą
Kitose kultūrose socialiniai susitikimai gali būti su tema, dekoru ir grojaraščiais. Lietuviai gi moka priversti tave pasijusti ypatingu tyliai. Kvietimas į namus reiškia:
„Pasitikiu tavimi pakankamai, kad leisčiau tau sėdėti ant mano sofos, valgyti mano tortą ir susipažinti su kate. Mes savi.“
Tad nesupainiok socialinio ramumo su šalčiu. Šiluma čia yra — tiesiog ji po rankų darbo pledu, su ramunėlių arbata ir tinginio gabalu.
Pabaigai: ateik alkanas, išeik apkabintas
Lietuviškas socializavimasis gal ir neatrodo įspūdingas, bet jis pilnas šilumos, nuoširdumo ir tiek angliavandenių, kiek tavo mitybos programėlė nedrįsta parodyti. Nesvarbu, ar tai trijų valandų pokalbis prie kavos, ar koldūnų vakarienė su šlepetėm – tai tikras kultūrinis lobis.
Tad kitą kartą, kai išgirsi „Gal nori užeiti kavos?“ – sutik. Atsinešk torto. Mūvėk kojines be skylučių. Ir pasimėgauk tyliu, gardžiu lietuvišku svetingumu.