OLS Blog

The Journey of Language: Traces of Words from Other Nations (Part I)

The Journey of Language: Traces of Words from Other Nations (Part I)

Karolina OLS Community Manager
Vastuste arv 1

Kalbos Kelionė: Žodžių Pėdsakai iš Kitų Tautų 

(Find English version below)

Kalba – tai nuolat kintantis ir besivystantis gyvas organizmas, atspindintis kultūrinę, socialinę ir istorinę visuomenės raidą. Kiekviena kalba, nepaisant savo unikalumo, turi savybę perimti ir praturtėti kitų kalbų žodžiais. Tai natūralus procesas, kuris vyksta per amžius, kai skirtingos tautos bendrauja ir keičiasi ne tik daiktais ar idėjomis, bet ir žodžiais.  

Lietuvių kalba taip pat nėra išimtis – ji perėmė daugybę žodžių iš kitų kalbų, pradedant senovės sanskritu ir baigiant moderniosiomis kalbomis, tokiomis kaip anglų, italų ar jidiš. Kiekvienas pasiskolintas žodis atspindi tam tikrus kultūrinius mainus ir prisideda prie kalbos gyvybingumo. 

old letters

Source: pixabay.com

Pradedu kelių rašinių ciklą, kuriame atskleisiu, kokie žodžiai pateko į lietuvių kalbą iš tokių kalbų kaip sanskritas, lotynų kalba, ir kitų.  

Įdomu tai, kad vienas iš įdomiausių ir dažniausiai vartojamų žodžių rinkinių lietuvių kalboje atėjo iš jidiš – žydų kalbos, kurią šimtmečius kalbėjo didelė Lietuvos žydų bendruomenė. Šie žodžiai dažnai yra šmaikštūs, vaizdingi ir puikiai prisitaikę kasdieniame lietuvių šnekamajame žodyne, todėl jie yra ne tik įdomūs, bet ir ypač svarbūs mūsų kalbinės tapatybės dalis. 

Taigi, pradėkime.  

Perimta iš sanskrito kalbos 

Šie bendri žodžiai rodo bendrą kilmę iš senosios indoeuropiečių prokalbės. Nors jiems tūkstančiai metų, jie ir toliau sėkmingai vartojami  mūsų dabartinėje lietuvių kalboje. 

Štai keletas lietuviškų žodžių, kurie turi panašumų su sanskrito kalba: 

  1. Dievas – (sansk. „Devas“)  

  1. Ugnis – (sansk. „Agni“)  

  1. Širdis – (sansk. „Hṛd“)  

  1. Sūnus – (sansk. „Sūnu“)  

  1. Vilkas – (sansk. „Vṛka“)  

  1. Naktis – (sansk. „Nakti“)  

  1. Mama – (sansk. „Mātṛ“)  

  1. Brolis – (sansk. „Bhrātṛ“)  

  1. Diena – (sansk. „Dina“)  

  1. Dantis – (sansk. „Danta“)  

Šie panašumai rodo gilią istorinę ir kalbinę sąsają tarp lietuvių ir senųjų indoeuropiečių kalbų, kurių vienas iš geriausiai išsilaikiusių atstovų yra sanskritas. 

Perimta iš lotynų kalbos 

Lotynų kalba ilgą laiką turėjo didelę įtaką lietuvių kalbai, ypač per krikščionybės sklaidą, mokslo, teisės ir medicinos terminologiją. Nors lotynų kalba tiesiogiai lietuvių kasdienėje kalboje nėra vartojama, daug lotyniškų žodžių yra prigiję specializuotuose srityse arba tapę tarptautiniais terminais. Štai keletas dažniausiai vartojamų lietuvių kalbos žodžių ir terminų, perimtų iš lotynų kalbos: 

  • Daktaras – (lot. doctor, „mokytojas“). 

  • Medicina – (lot. medicina, „gydymo menas“). 

  • Terapija – (lot. therapia). 

  • Receptas – (lot. receptus, „gautas“). 

  • Anatomija – (lot. anatomia, „kūno sandaros mokslas“). 

  • Konstitucija – (lot. constitutio, „nustatymas“). 

  • Kongresas – (lot. congressus, „susirinkimas“). 

  • Justicija – (lot. justitia, „teisingumas“). 

  • Respublika – (lot. res publica, „valstybė, visuomeninis dalykas“). 

  • Notaras – (lot. notarius, „raštininkas“). 

  • Kultura – (lot. cultura, „auginimas, lavinimas“). 

  • Teatras – (lot. theatrum). 

  • Civilizacija – (lot. civilis, „pilietiškas“). 

  • Biblioteka – (lot. bibliotheca). 

  • Universitetas – (lot. universitas, „bendrija“). 

  • Kvadratas – (lot. quadratus, „kvadratas“). 

  • Centras – (lot. centrum, „centras“). 

  • Forma – (lot. forma). 

  • Materija – (lot. materia, „medžiaga“). 

  • Data – (lot. datum, „suteikta, skirta diena“). 

  • Faktas – (lot. factum, „darbai, padaryta“). 

  • Motyvas – (lot. motivus, „skatinantis veikti“). 

  • Persona – (lot. persona, „asmuo“). 

Dauguma šių žodžių yra kilę iš lotynų kalbos, tačiau į lietuvių kalbą jie pateko kaip tarptautiniai terminai per kitas Europos kalbas, pvz., per lenkų, prancūzų ar vokiečių kalbas. Lotyniškų skolinių svarba ypač pastebima specializuotose srityse, tokiose kaip mokslas, teisė, religija ir medicina, ir jų vartojimas išlieka aktyvus iki šių dienų. 

Perimta iš jidiš kalbos 

Lietuvos žydų bendruomenė buvo viena didžiausių ir įtakingiausių Rytų Europoje iki XX a. vidurio. Žydų kultūra, mokslai, amatai ir kasdienis gyvenimas darė didžiulę įtaką vietos visuomenei. Nors žydai ilgą laiką gyveno šalia lietuvių, kalbinė ir kultūrinė įtaka buvo abipusė – lietuviai perėmė daugelį žydų kalbos elementų, o ypač iš jidiš – pagrindinės Lietuvos žydų kalbos.  

Per amžius žydai užsiėmė prekyba, amatais ir finansiniais reikalais, o jų bendruomenės klestėjo įvairiuose Lietuvos miestuose, ypač Vilniuje, kuris buvo žinomas kaip „Šiaurės Jeruzalė“. Tarpukario Lietuvoje žydai sudarė apie 7% visų gyventojų, o Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose buvo didelės ir aktyvios žydų bendruomenės. 

Jidiš kalba, kuria kalbėjo dauguma Rytų Europos žydų, buvo kasdienio bendravimo ir literatūros kalba, o hebrajų kalba daugiausia buvo naudojama religiniams tekstams.  

Kalbant apie žydų bendruomenės įtaką lietuvių kalbai, daugiausiai žodžių buvo perimta iš jidiš kalbos, kuri turėjo nemažą kontaktą su lietuvių kalba kasdieniniame gyvenime, ypač prekyboje, amatų pasaulyje ir miesto šnekamojoje kalboje. Šie žodžiai paprastai turi labai praktišką, kartais šmaikščią ar žaismingą reikšmę ir naudojami kasdienėse situacijose. Štai keletas svarbesnių ir dažniausiai vartojamų žodžių: 

  • Šnapsas – žodis, reiškiantis stiprų alkoholinį gėrimą, kilęs iš jidiš „schnapps“. Šis terminas ypač paplitęs tarp miesto gyventojų, kai kalbama apie degtinę ar kitus stiprius gėrimus. 
  • Šmikis – žodis, reiškiantis nenaudingą, nerūpestingą arba menką žmogų, kilęs iš jidiš „shmuck“. Tai šmaikštus apibūdinimas, kuris dažnai vartojamas su ironija. 
  • Kvatoti – garsiai juoktis arba šūkauti, kilęs iš jidiš „kvatschen“. Šis žodis buvo plačiai vartojamas lietuvių šnekamojoje kalboje ir reiškia garsų juoką ar triukšmingą elgesį. 
  • Blėka – metalinis lakštas ar skarda, kilęs iš jidiš „blech“. Tai žodis, kurį dažnai vartojo amatininkai ar statybininkai. 
  • Fafliūgas – triukšmas arba chaotiškas įvykis, kilęs iš jidiš „feflugn“. Šis žodis taip pat susijęs su sumaištimi ar neramumais, ir dažnai vartojamas komiškame kontekste. 
  • Šarfas – aštrus arba sumanus žmogus, kilęs iš jidiš „sharf“, kuris taip pat reiškia „aštrus“ vokiečių kalboje. Tai gali būti vartojama tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. 
  • Kebėtas – protingas arba sugebantis, kilęs iš jidiš „geboyt“, kuris reiškia „gebantis“ arba „pajėgus“. 

Šie žodžiai tapo lietuvių šnekamosios kalbos dalimi dėl intensyvaus kasdienio žydų ir lietuvių bendravimo miestų gyvenime.  

Štai tiek šiandienai. Ar buvo įdomu? Ar turėčiau tęsti su kitomis kalbomis? Galbūt turėčiau panagrinėti sąsajas su jūsų gimtąja kalba? Praneškite komentaruose žemiau! 


Karolina, OLS bendruomenės kuratorė lietuvių kalbai

Vastuses Karolina OLS Community Manager

Re: The Journey of Language: Traces of Words from Other Nations

Karolina OLS Community Manager

Language is a constantly evolving and developing living organism, reflecting the cultural, social, and historical progress of society. Every language, despite its uniqueness, has the ability to adopt and enrich itself with words from other languages. This is a natural process that occurs over centuries when different nations interact and exchange not only goods or ideas but also words. 

Lithuanian is no exception – it has borrowed numerous words from other languages, starting with ancient Sanskrit and extending to modern languages like English, Italian, and Yiddish. Each borrowed word reflects specific cultural exchanges and contributes to the vitality of the language. 

I am beginning a series of articles in which I will reveal which words have entered the Lithuanian language from languages such as Sanskrit, Latin, and others. 

One of the most fascinating and commonly used sets of words in Lithuanian comes from Yiddish – the Jewish language spoken by the large Jewish community in Lithuania for centuries. These words are often witty, colorful, and have seamlessly integrated into everyday Lithuanian colloquial language, making them not only interesting but also an essential part of our linguistic identity. 

So, let’s begin. 

Borrowed from Sanskrit 

These shared words point to a common origin from the ancient Proto-Indo-European language. Although they are thousands of years old, they continue to be successfully used in modern Lithuanian. 

Here are some Lithuanian words that bear similarities to Sanskrit: 

  • Dievas – (Sanskrit Devas, eng. God) 

  • Ugnis – (Sanskrit Agni, eng. Fire) 

  • Širdis – (Sanskrit Hṛd, eng. Heart) 

  • Sūnus – (Sanskrit Sūnu, eng. Son) 

  • Vilkas – (Sanskrit Vṛka, eng. Wolf) 

  • Naktis – (Sanskrit Nakti, eng. Night) 

  • Mama – (Sanskrit Mātṛ, eng. Mom) 

  • Brolis – (Sanskrit Bhrātṛ, eng. Brother) 

  • Diena – (Sanskrit Dina, eng. Day) 

  • Dantis – (Sanskrit Danta, eng. Teeth) 

These similarities demonstrate a deep historical and linguistic connection between Lithuanian and the ancient Indo-European languages, of which Sanskrit is one of the best-preserved representatives. 

Borrowed from Latin 

Latin had a profound influence on the Lithuanian language, especially through the spread of Christianity and in fields like science, law, and medicine. While Latin is not directly used in everyday Lithuanian speech, many Latin words have taken root in specialized areas or have become international terms. Here are some of the most commonly used Lithuanian words and terms borrowed from Latin: 

  • Daktaras – (Latin doctor, “teacher”) 

  • Medicina – (Latin medicina, “the art of healing”) 

  • Terapija – (Latin therapia) 

  • Receptas – (Latin receptus, “received”) 

  • Anatomija – (Latin anatomia, “the science of body structure”) 

  • Konstitucija – (Latin constitutio, “arrangement”) 

  • Kongresas – (Latin congressus, “assembly”) 

  • Justicija – (Latin justitia, “justice”) 

  • Respublika – (Latin res publica, “public affair”) 

  • Notaras – (Latin notarius, “clerk”) 

  • Kultura – (Latin cultura, “cultivation”) 

  • Teatras – (Latin theatrum) 

  • Civilizacija – (Latin civilis, “civil”) 

  • Biblioteka – (Latin bibliotheca) 

  • Universitetas – (Latin universitas, “community”) 

  • Kvadratas – (Latin quadratus, “square”) 

  • Centras – (Latin centrum, “center”) 

  • Forma – (Latin forma) 

  • Materija – (Latin materia, “matter”) 

  • Data – (Latin datum, “given day”) 

  • Faktas – (Latin factum, “deed, done”) 

  • Motyvas – (Latin motivus, “that which moves”) 

  • Persona – (Latin persona, “person”) 

Most of these words originate from Latin but entered Lithuanian as international terms through other European languages, such as Polish, French, or German. The importance of Latin loanwords is especially evident in specialized fields such as science, law, religion, and medicine, and their use remains active to this day. 

Borrowed from Yiddish 

The Jewish community in Lithuania was one of the largest and most influential in Eastern Europe until the mid-20th century. They had a significant impact on local society. Although Jews lived alongside Lithuanians for a long time, the linguistic and cultural influence was mutual – Lithuanians adopted many elements of Jewish language, particularly from Yiddish, the main language of the Jewish community in Lithuania. 

Over the centuries, Jews were involved in trade, crafts, and financial affairs, and their communities thrived in various Lithuanian cities, especially in Vilnius, known as the "Jerusalem of the North." In the interwar period, Jews made up about 7% of the population in Lithuania, with large and active Jewish communities in Vilnius, Kaunas, and Šiauliai. 

The borrowed words usually have a practical, sometimes witty, or playful meaning and are used in everyday situations. Here are some of the most important and frequently used words: 

  • Šnapsas – a word meaning strong alcoholic drink, derived from Yiddish schnapps. This term is especially common among city dwellers when referring to vodka or other strong beverages. 

  • Šmikis – a word meaning an unimportant, careless, or insignificant person, derived from Yiddish shmuck. This is a humorous term often used with irony. 

  • Kvatoti – to laugh loudly or shout, derived from Yiddish kvatschen. This word was widely used in Lithuanian colloquial language and means loud laughter or noisy behavior. 

  • Blėka – a metal sheet or tin, derived from Yiddish blech. This word was often used by craftsmen or builders. 

  • Fafliūgas – noise or chaotic event, derived from Yiddish feflugn. This word is also associated with confusion or turmoil and is often used in a comical context. 

  • Šarfas – a sharp or clever person, derived from Yiddish sharf, which also means "sharp" in German. This can be used both literally and metaphorically. 

  • Kebėtas – smart or capable, derived from Yiddish geboyt, meaning "capable" or "able." 

These words became part of the Lithuanian colloquial language due to the intense daily interaction between Jews and Lithuanians in urban life. 

That’s it for today. Did you find it interesting? Should I proceed with other languages? Perhaps I should explore connections with your mother tongue? Let me know in the comments below! 

Karolina, OLS Community Manager - Lithuanian