Kalbos Kelionė: Žodžių Pėdsakai iš Kitų Tautų
(Find English version below)
Kalba – tai nuolat kintantis ir besivystantis gyvas organizmas, atspindintis kultūrinę, socialinę ir istorinę visuomenės raidą. Kiekviena kalba, nepaisant savo unikalumo, turi savybę perimti ir praturtėti kitų kalbų žodžiais. Tai natūralus procesas, kuris vyksta per amžius, kai skirtingos tautos bendrauja ir keičiasi ne tik daiktais ar idėjomis, bet ir žodžiais.
Lietuvių kalba taip pat nėra išimtis – ji perėmė daugybę žodžių iš kitų kalbų, pradedant senovės sanskritu ir baigiant moderniosiomis kalbomis, tokiomis kaip anglų, italų ar jidiš. Kiekvienas pasiskolintas žodis atspindi tam tikrus kultūrinius mainus ir prisideda prie kalbos gyvybingumo.
Source: pixabay.com
Pradedu kelių rašinių ciklą, kuriame atskleisiu, kokie žodžiai pateko į lietuvių kalbą iš tokių kalbų kaip sanskritas, lotynų kalba, ir kitų.
Įdomu tai, kad vienas iš įdomiausių ir dažniausiai vartojamų žodžių rinkinių lietuvių kalboje atėjo iš jidiš – žydų kalbos, kurią šimtmečius kalbėjo didelė Lietuvos žydų bendruomenė. Šie žodžiai dažnai yra šmaikštūs, vaizdingi ir puikiai prisitaikę kasdieniame lietuvių šnekamajame žodyne, todėl jie yra ne tik įdomūs, bet ir ypač svarbūs mūsų kalbinės tapatybės dalis.
Taigi, pradėkime.
Perimta iš sanskrito kalbos
Šie bendri žodžiai rodo bendrą kilmę iš senosios indoeuropiečių prokalbės. Nors jiems tūkstančiai metų, jie ir toliau sėkmingai vartojami mūsų dabartinėje lietuvių kalboje.
Štai keletas lietuviškų žodžių, kurie turi panašumų su sanskrito kalba:
Dievas – (sansk. „Devas“)
Ugnis – (sansk. „Agni“)
Širdis – (sansk. „Hṛd“)
Sūnus – (sansk. „Sūnu“)
Vilkas – (sansk. „Vṛka“)
Naktis – (sansk. „Nakti“)
Mama – (sansk. „Mātṛ“)
Brolis – (sansk. „Bhrātṛ“)
Diena – (sansk. „Dina“)
Dantis – (sansk. „Danta“)
Šie panašumai rodo gilią istorinę ir kalbinę sąsają tarp lietuvių ir senųjų indoeuropiečių kalbų, kurių vienas iš geriausiai išsilaikiusių atstovų yra sanskritas.
Perimta iš lotynų kalbos
Lotynų kalba ilgą laiką turėjo didelę įtaką lietuvių kalbai, ypač per krikščionybės sklaidą, mokslo, teisės ir medicinos terminologiją. Nors lotynų kalba tiesiogiai lietuvių kasdienėje kalboje nėra vartojama, daug lotyniškų žodžių yra prigiję specializuotuose srityse arba tapę tarptautiniais terminais. Štai keletas dažniausiai vartojamų lietuvių kalbos žodžių ir terminų, perimtų iš lotynų kalbos:
Daktaras – (lot. doctor, „mokytojas“).
Medicina – (lot. medicina, „gydymo menas“).
Terapija – (lot. therapia).
Receptas – (lot. receptus, „gautas“).
Anatomija – (lot. anatomia, „kūno sandaros mokslas“).
Konstitucija – (lot. constitutio, „nustatymas“).
Kongresas – (lot. congressus, „susirinkimas“).
Justicija – (lot. justitia, „teisingumas“).
Respublika – (lot. res publica, „valstybė, visuomeninis dalykas“).
Notaras – (lot. notarius, „raštininkas“).
Kultura – (lot. cultura, „auginimas, lavinimas“).
Teatras – (lot. theatrum).
Civilizacija – (lot. civilis, „pilietiškas“).
Biblioteka – (lot. bibliotheca).
Universitetas – (lot. universitas, „bendrija“).
Kvadratas – (lot. quadratus, „kvadratas“).
Centras – (lot. centrum, „centras“).
Forma – (lot. forma).
Materija – (lot. materia, „medžiaga“).
Data – (lot. datum, „suteikta, skirta diena“).
Faktas – (lot. factum, „darbai, padaryta“).
Motyvas – (lot. motivus, „skatinantis veikti“).
Persona – (lot. persona, „asmuo“).
Dauguma šių žodžių yra kilę iš lotynų kalbos, tačiau į lietuvių kalbą jie pateko kaip tarptautiniai terminai per kitas Europos kalbas, pvz., per lenkų, prancūzų ar vokiečių kalbas. Lotyniškų skolinių svarba ypač pastebima specializuotose srityse, tokiose kaip mokslas, teisė, religija ir medicina, ir jų vartojimas išlieka aktyvus iki šių dienų.
Perimta iš jidiš kalbos
Lietuvos žydų bendruomenė buvo viena didžiausių ir įtakingiausių Rytų Europoje iki XX a. vidurio. Žydų kultūra, mokslai, amatai ir kasdienis gyvenimas darė didžiulę įtaką vietos visuomenei. Nors žydai ilgą laiką gyveno šalia lietuvių, kalbinė ir kultūrinė įtaka buvo abipusė – lietuviai perėmė daugelį žydų kalbos elementų, o ypač iš jidiš – pagrindinės Lietuvos žydų kalbos.
Per amžius žydai užsiėmė prekyba, amatais ir finansiniais reikalais, o jų bendruomenės klestėjo įvairiuose Lietuvos miestuose, ypač Vilniuje, kuris buvo žinomas kaip „Šiaurės Jeruzalė“. Tarpukario Lietuvoje žydai sudarė apie 7% visų gyventojų, o Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose buvo didelės ir aktyvios žydų bendruomenės.
Jidiš kalba, kuria kalbėjo dauguma Rytų Europos žydų, buvo kasdienio bendravimo ir literatūros kalba, o hebrajų kalba daugiausia buvo naudojama religiniams tekstams.
Kalbant apie žydų bendruomenės įtaką lietuvių kalbai, daugiausiai žodžių buvo perimta iš jidiš kalbos, kuri turėjo nemažą kontaktą su lietuvių kalba kasdieniniame gyvenime, ypač prekyboje, amatų pasaulyje ir miesto šnekamojoje kalboje. Šie žodžiai paprastai turi labai praktišką, kartais šmaikščią ar žaismingą reikšmę ir naudojami kasdienėse situacijose. Štai keletas svarbesnių ir dažniausiai vartojamų žodžių:
- Šnapsas – žodis, reiškiantis stiprų alkoholinį gėrimą, kilęs iš jidiš „schnapps“. Šis terminas ypač paplitęs tarp miesto gyventojų, kai kalbama apie degtinę ar kitus stiprius gėrimus.
- Šmikis – žodis, reiškiantis nenaudingą, nerūpestingą arba menką žmogų, kilęs iš jidiš „shmuck“. Tai šmaikštus apibūdinimas, kuris dažnai vartojamas su ironija.
- Kvatoti – garsiai juoktis arba šūkauti, kilęs iš jidiš „kvatschen“. Šis žodis buvo plačiai vartojamas lietuvių šnekamojoje kalboje ir reiškia garsų juoką ar triukšmingą elgesį.
- Blėka – metalinis lakštas ar skarda, kilęs iš jidiš „blech“. Tai žodis, kurį dažnai vartojo amatininkai ar statybininkai.
- Fafliūgas – triukšmas arba chaotiškas įvykis, kilęs iš jidiš „feflugn“. Šis žodis taip pat susijęs su sumaištimi ar neramumais, ir dažnai vartojamas komiškame kontekste.
- Šarfas – aštrus arba sumanus žmogus, kilęs iš jidiš „sharf“, kuris taip pat reiškia „aštrus“ vokiečių kalboje. Tai gali būti vartojama tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
- Kebėtas – protingas arba sugebantis, kilęs iš jidiš „geboyt“, kuris reiškia „gebantis“ arba „pajėgus“.
Šie žodžiai tapo lietuvių šnekamosios kalbos dalimi dėl intensyvaus kasdienio žydų ir lietuvių bendravimo miestų gyvenime.
Štai tiek šiandienai. Ar buvo įdomu? Ar turėčiau tęsti su kitomis kalbomis? Galbūt turėčiau panagrinėti sąsajas su jūsų gimtąja kalba? Praneškite komentaruose žemiau!
Karolina, OLS bendruomenės kuratorė lietuvių kalbai