OLS Blog

5 Lithuanian Habits That Shock Erasmus Students (And Which Ones You’ll Adopt Anyway)

5 Lithuanian Habits That Shock Erasmus Students (And Which Ones You’ll Adopt Anyway)

autor Karolina OLS Community Manager -
Počet odpovědí: 1

Welcome to Lithuania, brave Erasmus soul! 
You came for studies, the adventure, and maybe the budget flights to Norway. But instead, you got icy glares on public transport, neon pink soup, and silence at social events. Sounds scary? 

But here's the plot twist: the very things that make you raise your eyebrows now are the ones you’ll secretly fall in love with. Let’s break down the top five Lithuanian habits that shock international students – and how you’ll end up doing them too. 

1. The Sacred Silence (Especially on Public Transport) 

You hop on a trolleybus, ready to share your hot take on the weather or last night’s party – only to realize everyone around you is silent. No chatting, no laughing, no phone calls. Just deep introspection and the occasional cough. 

Why it’s a thing: Lithuanians treat public transport like a mobile meditation zone. No noise. No eye contact. Just vibes. 

How you'll adapt: At first, you’ll whisper into your phone like you're committing a crime. By November, you're the one glaring at tourists daring to speak above a whisper. Transformation complete. 

2. Weather Obsession: Mood Forecast Included 

The moment you say “Labas!”, someone hits you with the weather report. “It’s cold today, huh?” “Too windy.” “Feels like rain.” 

Why it’s a thing: Lithuania’s weather is moodier than a teenager during finals. From golden sun to icy sleet in the same afternoon – the struggle is real. 

How you'll adapt: You’ll go from eye-rolls to full-blown weather analyst in no time. Multiple weather apps? Check. Scarf in your bag, just in case? Always. You’ll even start apologizing for bad weather like it’s your fault. 

3. Mushroom Picking: The Unexpected National Obsession 

One minute you're planning your weekend. The next, your Lithuanian roommate says, “We're going mushrooming.” Into the forest. At dawn. 

Why it’s a thing: Foraging is a big deal here – it’s not just a hobby, it’s a tradition. Mushroom knowledge is passed down like family secrets. Baravykas (boletus) is gold.  

How you'll adapt: After your first “forest therapy” session and a basket full of mushrooms, you’ll be hooked. You'll scoff at supermarket mushrooms like a true convert. 

In the photo below: my dad’s baravykai and his proud little tease of a report. 

 mushrooms

Source: personal archive 

4. Personal Space: No Hugs, Thanks 

You meet a Lithuanian. You smile. Maybe go in for a friendly hug. They freeze. Back away. Politely. Very politely.  

Why it’s a thing: Lithuanians are reserved at first. It’s not coldness — it’s boundaries. Relationships are built slowly, but once you’re in, you’re in for life. 

How you'll adapt: Your instincts may scream for human contact, but by month three, you’ll nod stoically and appreciate the silence. And if a Lithuanian does hug you? Cherish it. You've made it. 

By the way, you may be interested in my recent article about how to go to a Lithuanian's home. 

5. Cold Soup with Hot Potatoes – Say What? 

You sit down to lunch and someone serves you a neon pink bowl of cold liquid with bits of cucumber floating in it. Also, boiled potatoes... on the side? 

Why it’s a thing: Šaltibarščiai – the cold beetroot soup – is a Lithuanian summer classic. Tangy, creamy, and ridiculously photogenic. The hot potatoes are not optional; they're your crunchy contrast. 

How you'll adapt: First, you post it on your social with a confused caption. Then you try it. Then you crave it. Eventually, you're recommending it to other Erasmus newbies like it’s your grandma’s secret recipe. 

Lithuanians are so much into šaltibarščiai, that we even have a festival for it. Check it out. 

From “What the...?” to “I’m Basically Lithuanian Now” 

Here’s the thing about Lithuania: it doesn’t beg for your attention. It lets you sit with the stillness, the weird soups, and the forest air until something shifts. You stop resisting. You start embracing. 

Soon enough, you’ll be wrapping a scarf tighter, pausing before speaking too loudly, and judging people who don’t know the right time to pick chanterelles. 

You came here thinking you’d explore Lithuania. Turns out, Lithuania had plans to change you

Also might be interested in this article: Lithuanian Culture: A Quick Guide for Foreigners 

Truly yours,
Karolina, OLS Community Manager – Lithuanian

V odpovědi na Karolina OLS Community Manager

Re: 5 Lithuanian Habits That Shock Erasmus Students (And Which Ones You’ll Adopt Anyway)

autor Karolina OLS Community Manager -

Now try to read this text in Lithuanian:

5 lietuviški įpročiai, kurie šokiruoja „Erasmus“ studentus (ir kuriuos vis tiek perimsite) 

Sveikas atvykęs į Lietuvą, narsusis „Erasmus“ nuotykių ieškotojau! 
Atvažiavai dėl studijų, nuotykių, gal net pigių skrydžių į Norvegiją. Bet vietoj to gavai ledinius žvilgsnius viešajame transporte, neoninę rožinę sriubą ir tylą vakarėliuose. Skamba gąsdinančiai? 

Bet štai kur siužeto posūkis: būtent tie dalykai, kurie dabar kelia tau antakius, vėliau slapta taps tavo mėgstamiausiais. Pažiūrėkime į penkis lietuviškus įpročius, kurie šokiruoja užsienio studentus – ir kuriuos, patikėk, pradėsi daryti ir tu.  

1. Šventa tyla (ypač viešajame transporte) 

Įšoki į troleibusą, pasiruošęs papasakoti, kaip tau vakar sekėsi vakarėlyje ar ką galvoji apie orą – tik kad suprastum: visi aplinkui tyli. Jokio šnekučiavimosi, jokio juoko, jokių skambučių. Tik gilus susimąstymas ir karts nuo karto – kosulys. 

Kodėl taip yra: Lietuviai viešąjį transportą traktuoja kaip judantį meditacijos kambarį. Jokio triukšmo. Jokio akių kontakto. Tik ramybė. 

Kaip prisitaikysi: Iš pradžių kuždėsi į telefoną lyg darytum kažką nelegalaus. Lapkritį jau pats žvelgsi piktai į turistus, kurie kalba garsiau nei leistina. Viskas – tu savas.  

2. Orų manija: su emocine prognoze 

Vos tik pasakai „Labas!“, kažkas iškart meta tau orų ataskaitą. „Šiandien šalta, ar ne?“ „Per daug vėjuota.“ „Jaučiu, kad lis.“ 

Kodėl taip yra: Lietuvos orai mažiau stabilūs nei studentas per sesiją. Nuo saulės iki krušos – per vieną popietę. Rimtai. 

Kaip prisitaikysi: Iš pradžių varty­si akis, o paskui pats pradėsi lyginti skirtingas orų programėles. Šalikas rankinėje – visada. Net pradėsi atsiprašinėti už blogą orą, lyg būtum dėl jo kaltas. 

3. Grybavimasnetikėta nacionalinė manija 

Vieną akimirką planuoji savaitgalį. Kitą – kambariokas lietuvis pareiškia: „Varom grybaut.“ Į mišką. Auštant. 

Kodėl taip yra: Uogavimas ir grybavimas čia – ne hobis, o tradicija. Žinios apie grybus perduodamos kaip šeimos relikvijos. Baravykas – grynas auksas. 

Kaip prisitaikysi: Po pirmosios „miško terapijos“ sesijos ir pilno krepšio grybų – jau kitas žmogus. Parduotuvinių grybų net į rankas nebesinorės imti. 

Nuotraukoje žemiau: mano tėčio baravykai atsiųsti žinute skirta paerzinti.  

4. Asmeninė erdvė: jokių apkabinimų, prašom 

Susipažįsti su lietuviu. Nusišypsai. Gal net žengi link draugiško apkabinimo. Jis sustingsta. Atsitraukia. Mandagiai. Labai mandagiai. 

Kodėl taip yra: Lietuviai iš pradžių – santūrūs. Ne šaltumas, o ribų laikymasis. Ryšiai čia mezgami lėtai, bet ilgam. 

Kaip prisitaikysi: Tavo instinktai gal ir reikalauja žmogiško kontakto, bet po trijų mėnesių pats linktelsi rimtai ir įvertinsi tylą. O jeigu lietuvis tave apkabins? Vertink. Tai jau aukštas lygis. 

Beje, gali būti įdomu: mano straipsnis apie tai, kaip elgtis svečiuose pas lietuvius. [nuoroda]  

5. Šalta sriuba su karštomis bulvėmis – kas čia vyksta? 

Sėdi pietų ir tau patiekia neoninę rožinę sriubą, kurioje plaukioja agurkėliai. Ir dar virtos bulvės šalia? Rimtai? 

Kodėl taip yra: Šaltibarščiai – lietuviška vasaros klasika. Rūgštūs, gaivūs, grietiniški ir absurdiškai fotogeniški. Karštos bulvės – privalomas akcentas, kitaip nebus balanso. 

Kaip prisitaikysi: Iš pradžių įkelsi į „stories“ su prierašu „kas čia?!“. Paskui paragauji. Tada – norisi dar. Galiausiai rekomenduosi naujokams kaip močiutės paslaptį. 

Lietuviai taip myli šaltibarščius, kad net šventę jiems turi. Rimtai. Pasižiūrėk. 

„kas čia per?“ į „esu beveik lietuvis 

Štai kas yra Lietuva: ji nekovoja dėl tavo dėmesio. Ji leidžia tau pabūti tyloje, paragauti keistų sriubų ir įkvėpti miško oro – kol kažkas tavo viduje pasikeičia. Nustoji priešintis. Pradedi prisijaukinti. 

Ir štai – jau vynioji šaliką dar prieš išeidamas, nutilsti prieš prakalbėdamas per garsiai, ir stebiesi, kaip kažkas gali nežinoti, kada reikia rinkti voveraites. 

Atvažiavai manydamas, kad pažinsi Lietuvą. Bet, pasirodo, Lietuva turėjo planų pažinti tave.