Now try to read this text in Lithuanian:
5 lietuviški įpročiai, kurie šokiruoja „Erasmus“ studentus (ir kuriuos vis tiek perimsite)
Sveikas atvykęs į Lietuvą, narsusis „Erasmus“ nuotykių ieškotojau!
Atvažiavai dėl studijų, nuotykių, gal net pigių skrydžių į Norvegiją. Bet vietoj to gavai ledinius žvilgsnius viešajame transporte, neoninę rožinę sriubą ir tylą vakarėliuose. Skamba gąsdinančiai?
Bet štai kur siužeto posūkis: būtent tie dalykai, kurie dabar kelia tau antakius, vėliau slapta taps tavo mėgstamiausiais. Pažiūrėkime į penkis lietuviškus įpročius, kurie šokiruoja užsienio studentus – ir kuriuos, patikėk, pradėsi daryti ir tu.
1. Šventa tyla (ypač viešajame transporte)
Įšoki į troleibusą, pasiruošęs papasakoti, kaip tau vakar sekėsi vakarėlyje ar ką galvoji apie orą – tik kad suprastum: visi aplinkui tyli. Jokio šnekučiavimosi, jokio juoko, jokių skambučių. Tik gilus susimąstymas ir karts nuo karto – kosulys.
Kodėl taip yra: Lietuviai viešąjį transportą traktuoja kaip judantį meditacijos kambarį. Jokio triukšmo. Jokio akių kontakto. Tik ramybė.
Kaip prisitaikysi: Iš pradžių kuždėsi į telefoną lyg darytum kažką nelegalaus. Lapkritį jau pats žvelgsi piktai į turistus, kurie kalba garsiau nei leistina. Viskas – tu savas.
2. Orų manija: su emocine prognoze
Vos tik pasakai „Labas!“, kažkas iškart meta tau orų ataskaitą. „Šiandien šalta, ar ne?“ „Per daug vėjuota.“ „Jaučiu, kad lis.“
Kodėl taip yra: Lietuvos orai mažiau stabilūs nei studentas per sesiją. Nuo saulės iki krušos – per vieną popietę. Rimtai.
Kaip prisitaikysi: Iš pradžių vartysi akis, o paskui pats pradėsi lyginti skirtingas orų programėles. Šalikas rankinėje – visada. Net pradėsi atsiprašinėti už blogą orą, lyg būtum dėl jo kaltas.
3. Grybavimas – netikėta nacionalinė manija
Vieną akimirką planuoji savaitgalį. Kitą – kambariokas lietuvis pareiškia: „Varom grybaut.“ Į mišką. Auštant.
Kodėl taip yra: Uogavimas ir grybavimas čia – ne hobis, o tradicija. Žinios apie grybus perduodamos kaip šeimos relikvijos. Baravykas – grynas auksas.
Kaip prisitaikysi: Po pirmosios „miško terapijos“ sesijos ir pilno krepšio grybų – jau kitas žmogus. Parduotuvinių grybų net į rankas nebesinorės imti.
Nuotraukoje žemiau: mano tėčio baravykai atsiųsti žinute skirta paerzinti.
4. Asmeninė erdvė: jokių apkabinimų, prašom
Susipažįsti su lietuviu. Nusišypsai. Gal net žengi link draugiško apkabinimo. Jis sustingsta. Atsitraukia. Mandagiai. Labai mandagiai.
Kodėl taip yra: Lietuviai iš pradžių – santūrūs. Ne šaltumas, o ribų laikymasis. Ryšiai čia mezgami lėtai, bet ilgam.
Kaip prisitaikysi: Tavo instinktai gal ir reikalauja žmogiško kontakto, bet po trijų mėnesių pats linktelsi rimtai ir įvertinsi tylą. O jeigu lietuvis tave apkabins? Vertink. Tai jau aukštas lygis.
Beje, gali būti įdomu: mano straipsnis apie tai, kaip elgtis svečiuose pas lietuvius. [nuoroda]
5. Šalta sriuba su karštomis bulvėmis – kas čia vyksta?
Sėdi pietų ir tau patiekia neoninę rožinę sriubą, kurioje plaukioja agurkėliai. Ir dar virtos bulvės šalia? Rimtai?
Kodėl taip yra: Šaltibarščiai – lietuviška vasaros klasika. Rūgštūs, gaivūs, grietiniški ir absurdiškai fotogeniški. Karštos bulvės – privalomas akcentas, kitaip nebus balanso.
Kaip prisitaikysi: Iš pradžių įkelsi į „stories“ su prierašu „kas čia?!“. Paskui paragauji. Tada – norisi dar. Galiausiai rekomenduosi naujokams kaip močiutės paslaptį.
Lietuviai taip myli šaltibarščius, kad net šventę jiems turi. Rimtai. Pasižiūrėk.
Iš „kas čia per?“ į „esu beveik lietuvis“
Štai kas yra Lietuva: ji nekovoja dėl tavo dėmesio. Ji leidžia tau pabūti tyloje, paragauti keistų sriubų ir įkvėpti miško oro – kol kažkas tavo viduje pasikeičia. Nustoji priešintis. Pradedi prisijaukinti.
Ir štai – jau vynioji šaliką dar prieš išeidamas, nutilsti prieš prakalbėdamas per garsiai, ir stebiesi, kaip kažkas gali nežinoti, kada reikia rinkti voveraites.
Atvažiavai manydamas, kad pažinsi Lietuvą. Bet, pasirodo, Lietuva turėjo planų pažinti tave.